Odė nepalaužiamai Tohoku sielai
Po kovo 11-osios, šiaurės rytų Japoniją supurčiusio milžiniško 9 balų stiprumo žemės drebėjimo ir tsunamio (vietomis siekė beveik 40 metrų) prabėgo beveik du mėnesiai. Per šį laiką spėjo nužydėti sakuros, kurios šiais metais atrodė dar didigesnės ir gražesnės. Nepamiršiu vaizdų matytų per televiziją, kuomet griųvėsiais virtusiame mieste tsunamio nenuplauta liko styroti šimtąmetė sakura. Sakura kurios atrodė nepalietė tragiškas žmonių likimas. Sakura, kuri balandžio mėnesį kaip ir kiekvienais metais pražydų nuostabaus grožio žiedais, kurių grožių ilgus dešimtmečius džiaugėsi ne viena karta. Kurios paunksmėje hanami metu skambėjo dainos ir nerūpestingas juokas.
Šiais metais viskas kitaip. Vietoje dainų – tyla. Vietoje džiaugsmo akimirkų – širdį slegianti nežinomybė dėl ateities. Ir visgi tikiu, kad tas televizijoje matytas vaiduokliu pavirtęs miestas dar kartą kaip ir ankstesnių nelaimių metais atsities ir vėl visi kartu džiaugsimės nuostabiu gamtos grožio įsikūnijimo – žydinčiomis sakuromis.
Žymus japonų poetas, gyvenęs Tohoku regione Iwate prefektūroje, Miyazawa Kenji (1896-1933) vienoje žymiausių savo poemų Ame ni mo makezu (Nepalūžęs nei prieš lietų) tarsi aprašė Tohoku gyventojų nepalaužiamą dvasią. Kūrinio pavadinimas taip pat gali būti verčiamas ir kaip nepralaimėjęs nei prieš lietų. Siūlau ir šio tinklaraščio skaitytojams susipažinti su šia nuostabia poema. Iš anksto atsiprašau, kad mano vertimas nebus literatūrinis, visgi tikiuosiu perteiksiu kūrinio esmę.
雨ニモマケズ nepalūžęs nei prieš lietų
風ニモマケズ nepalūžęs nei prieš vėją
雪ニモ夏ノ暑サニモマケヌ nepalūžęs nei prieš sniegą, nei prieš karštą vasaros dieną
丈夫ナカラダヲモチ stiprus kūnu
慾ハナク nesuvaržytas geismų
決シテ瞋ラズ be jokių pykčių
イツモシヅカニワラッテイル visuomet tyliai besišypsantis
一日ニ玄米四合ト kiekvieną dieną su keturiais dubenėliais rudų ryžių
味噌ト少シノ野菜ヲタベ miso ir trupučiu daržovių užkąsti
アラユルコトヲ visais gyvenimo atvejais
ジブンヲカンジョウニ入レズニ pirmiausiai besirūpindamas kitais ir tik tuomet savimi
ヨクミキキシワカリ atidžiai stebėdamas, klausydamas ir suprasdamas
ソシテワスレズ ir to niekados neužmiršdamas
野原ノ松ノ林ノ蔭ノ laukų pušynų pavėsyje
小サナ萱ブキノ小屋ニイテ gyvendamas nedidelėje šiaudų lūšnoje
東ニ病気ノ子供アレバ rytuose esant ligotui vaikui
行ッテ看病シテヤリ einantis ten ir slaugydymas jį
西ニツカレタ母アレバ vakaruose esant pavargusiai motinai
行ッテソノ稲ノ束ヲ負ヒ einanantis ten ant pečių nešdamas pėdą ryžių
南ニ死ニソウナ人アレバ pietuose esant mirštančiam žmogui
行ッテコワガラナクテモイイトイイ einantis ten ir tariantis, kad nereikia nieko bijoti
北ニケンカヤソショウガアレバ šiaurėje esant nesutarimams ir pykčiams
ツマラナイカラヤメロトイイ tariantis jiems, kad neverta dėl to pyktis
ヒデリノトキハナミダヲナガシ kuomet sausra braukdamas gailesčio ašarą
サムサノナツハオロオロアルキ šaltą vasarą susirūpinęs slampinėdamas vietoje
ミンナニデクノボウトヨバレ visų vadinamas niekuo
ホメラレモセズ niekados nepagirtas
クニモサレズ niekados neišpeiktas
ソウイウモノニ tokiu tat
ワタシハナリタイ aš noriu tapti žmogumi.
Sveiki, buvau Japonijoje du kartus.
Suzaveta zmonemis ir salimi.Aciu uz eilerascio vertima. Nuostabios mintys. Kaip gaila, kad esant tokiam siaubingam gyvenimo tempui, mes Lietuvoje, tokius zodzius girdime retai.
Ar yra sio autoriaus daugiau vertimu i lietuviu kalba?
Aciu vertejui uz vertima(kodel jis inkognito), vertimas geras, jei mintys tokios suprantamos
Dar karta aciu.
Nijole
Sveiki, smagu girdeti, kad patiko kurinys. As irgi tik po zemes drebejimo pirma karta isgirdau apie si poeta. Esant progai reikes detaliau pasidometi ka dar yra sukures. O kurinys mane taip pat suzavejo, todel nusprendziau su visais pasidalyti. Manau jame yra minciu, kurios buvo yra ir bus aktualios dar daug metu.
Nesu didelis poezijos zinovas, bet kalbant apie lietuviu literaturatikrai yra kuriniu kurie mano vertinimu padarytu nemenka ispudi tiems patiems japonams.
Mineto autoriaus vertimas yra mano, todel teko atsiprasyti del neliteraturinio stiliaus. Kai kurios vietos galetu buti geriau isverstos, tik labai sudetinga rasti tinkamus zodzius perteikti autoriaus minciai. Tad su savo pasiulymais gali prisideti visi norintys. Tobulejimui ribu nera.
Prašome palikite savo komentarą!
Naujausi įrašai
Nuorodos
Dažniausi raktažodžiai
Japonija, kelionės, keliauti, bilietai, verslas, ekonomika