Home » Headline, Kitos temos, Verslas&Ekonomika

Azijos “priklausomybė” nuo užsienio vandens

19 February 2011 3,191 views No Comment

“Kas išmaitins Kiniją?” knyga, kurią dar  1995 m. parašė JAV Worldwatch instituto  direktorius Lester Brown. Atrodo, kad minėtas klausimas, tapęs knygos pavadinimu, pastaraisiais metais įgyją svarbesnę reikšmę ne tik Kinijos, bet ir visos rytų Azijos kontekste.

Remiantis JAV žemės ūkio ministerijos duomenimis 2008 m. Kinijoje per metus buvo suvartojama 6,100,000 tonų jautienos. Šie skaičiai praktiškai atitinka pačioje Kinojoje pagaminamos jautienos pajėgumus. Kyla klausimas kas bus toliau? Spaudoje pastaruoju metu kartas nuo karto pasirodo straipsniai, kuriuose kalbama, kad Kinijai nelieka kito kelio kaip tik tapti jautinos importuotoja kadangi pačioje Kinijoje yra taikomi vandens suvartojimo apribojimai, todėl yra pasiekta gamybinių pajėgumų riba.

Kitas svarbus aspektas, jog Kinijoje kaip ir Japonijoje prieš keturiasdešimt-penkiasdešimt metų palaipsniui kinta valgių kultūra. Šalia tradicinių patiekalų ant kasdieninio stalo vis daugiau patiekiama “vakarietiško” maisto. Galima paminėti, kad MacDonald atidarė jau daugiau nei tūkstantį savo greitojo maisto restoranų šioje šalyje.

Maistas ir vanduo. Yra vienas nuo kito neatsiejami elementai. Todėl neveltui yra atliekami tyrimai, kuriuose kiekvieno išauginto galvijo ar grūdo kilogramas yra apskaičiuojamas remiantis jam išauginti reikalingo vandens ekvivalentu. Pasak kai kurių mokslininkų vienam jautienos kilogramui išauginti yra reikalinga netgi 20 tonų vandens!!! Sunku patikėti ar ne?  Todėl sakant, kad importuojame mėsą išvertus į “vandens kalbą” galima sakyti importuojame vandenį. Šiame kontekste didžiausi “vandens” eksportuotojai yra Šiaurės Amerikos, Okeanijos ir Vakarų Europos regionai. Japonija, kurios vadinamasis maisto pakankamumo rodiklis (“self-sufficiency rate” 食自給率) yra bene žemiausias tarp ekonomiškai išsivysčiusių šalių ir nesiekia nei 40 procentų yra itin didele dalimi “priklausoma”  nuo užsienio valstybių “vandens” importuotojų. Japonija per metus atsiveža apie 64,000,000,000 tonų “vandens”.

Visame pasaulyje apie 1 milijardas žmonių kenčia dėl vandens trūkumo arba nepakankamos vandens kokybės. Turint omenyje globalinio atšilimo progresą ir su tuo susijusius gamtos katiklizmus galima prognozuoti, kad ateityje šis skaičius tik augs. Sparčiai ekonomiškai besivystančiose naujosiose ekonomikose taip pat nuolat didėja kokybiško vandens poreikis. Tai savo ruožtu lemia vandens infrastruktūros projektų bumą Azijos rinkose. Japonijos kompanijos tai naujas verslo šansas parduoti savo žinias ir technologijas naujose rinkose. Ir jos šiuo šansu stengiasi aktyviai pasinaudoti pirmiausiai veikdamos Kinijos bei Pietryčių Azijos rinkose.

Prašome palikite savo komentarą!

Palikite savo komentarą žemiau taip pat galima nuoroda savo svetainės. Galite prenumeruoti komentarus naudodamiesi RSS paslauga.

Rašydami komentarus išlikite kultūringi. Nenuklyskite toli nuo temos. Brukalai nepageidaujami.

Galite naudoti šiuos HTML kodus:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Šiame tinklaraštyje galima naudoti Gravatar simbolius. Galite užregistruoti savo Gravatar.

Japonija, kelionės, keliauti, bilietai, verslas, ekonomika