“No English. No job” bene skambiausia šių metų frazė Japonijos verslo sluoksniuose, ištarta didžiausio elektroninės prekybos molo “Rakuten” vadovo Mikitani Hiroshi.

Intensyvėjanti globalizacija – raktinis žodis, paaiškinantis Japonijos plačiąją visuomenę sukrėtusią Mikitani frazę. Šiame kontekste reikia turėti omenyje, kad dauguma japonų praktiškai nekalba angliškai. Beje, reaguodama į susiklosčiusią padėtį, vyriausybė berods nuo 2012 metų žadą įvesti privalomą anglų kalbos mokymą nuo pradinių klasių. Mano vertinimu, nei trumpame nei vidutiniame laikotarpyje šis labai kontraversiškai vertinamas sprendimas neduos laukiamo efekto. Anglų kalbos mokėjimas/ nemokėjimas yra sąlygotas kur kas gilesnių priežasčių. Pernelyg nesiplečiant galima paminėti, psichologines, anglų kalbos žinių pritaikymo, darbo rinkos ir kitus faktorius, lemiančius gana prastas japonų šnekamosios anglų kalbos žinias. Kitas nemažiau svarbus faktorius yra komunikaciniai skirtumai. Vienos ar kitos kalbos mokėjimas tėra komunikacijos įrankis, kuris nebūtinai reiškia sėkmingą pačio komunikacijos proceso rezultatą.

“Gamyklų kėlimas į užsienio valstybes”「海外に拠点を」, “privaloma anglų kalba”「英語は必須」, “vietinių darbuotojų įdarbinimas”「現地採用」 yra ekonomikos globalizacijos iššūkiai, su kuriomis susiduria vis daugiau Japonijos kompanijų. Taigi šiame straipsnyje pažvelgsiu kokių priemonių imasi viena moderniausių Japonijos kompanijų, siekdama išsikovoti “vietą po saulę” globalios konkurencijos verslo pasaulyje.

Rakuten
Rakuten yra viena iš penkių didžiausių interneto kompanijų pasaulyje (drįsčiau spėti, kad Lietuvoje mažai kas yra girdėję Rakuten pavadinimą), kuriai vadovauja charizmatiškas kompanijos prezidentas Mikitani Hiroshi (45 metai). Mikitani yra tipinis naujosios kartos kultinis Japonijos vadybininkas, į kurio išsakytas mintis, vertinimus ir prognozes verta įsiklausyti. Manau pakaktų paminėti, kad Mikitani Rakuten kompaniją kartu su dar vienu darbuotojo įkūrė 1999 metais. Jam pakako šešių metų, kad Rakuten internetinio prekybos molo apyvarta pasiektų maždaug tris milijardus litų (pelnas apie vienas milijardas litų). Išsamiau Mikitani ir jo verslo vadybos filosofiją apžvelgsiu kituose straipsniuose.
Grįžtant prie globalizacijos temos, Mikitani 2010 metų balandžio mėnesį paskelbė, kad iki 2012 metų Rakuten kompanijos viduje bus vartojama tik anglų kalba. Šis pranešimas tapo tikra informacine meta bomba, sukrėtusia Japonijos visuomenę ir verslo pasaulį. Tarsi iš gausybės rago pasipylė galybė vertinimų ir klausimų kas? kur? kaip? kodėl?

Kaip sako pats Mikitani “Pasaulyje vyksta daugybė įvairiausių konferencijų, kuriuose mūsų specialistai nedalyvauja tik todėl, kad negali susikalbėti angliškai. Be to nepateisinama, jog mūsųs specialistai negali perskaityti naujausių kolegų straipsnių pasaulinėje spaudoje.” Tad Rakuten vadovas nusprendė, kad per du metus kompanijos vidaus kalba bus tik anglų.

Iš ties labai drąsus sprendimas. Jeigu šis bandymas pavyks, tuomet galima tikėtis, kad kitos didžiosios Japonijos korporacijos paseks Rakuten pavyzdžiu. Nors kaip ir minėjau labai abejoju ar Rakuten vadovui pavyks pasiekti  visus užsibrėžtus tikslus  kadangi komunikacija nereiškia tik tam tikros užsienio kalbos mokėjimą. Komunikacija yra neatsiejama nuo kultūrinio ir socialinio vienos ar kitos šalies konteksto, kuris turi nemenką įtaką sėkmingam tarpkultūriniam bendradarbiavimui. Pavienis kalbos perkėlimas į paslaugų sferą, be firmos internacionalizacijos, tikėtina bus gana sudėtingas procesas.