Home » Kitos temos

E-knygos Japonijos mokyklose

26 August 2010 5,920 views 10 Comments



E-knygos Japonijos mokyklose

Žengdama koja kojon su pasaulinėmis knygų rinkos tendencijomis, artimiausioje ateityje Japonijos vyriausybė ketina e-knygas įdiegti Japonijos švietimo sistemoje.

Dar 2009 metų pabaigoje, rengdama ateities vizijos programą, Vidaus reikalų ministerija (švietimo ministerija turi savo e-vadovėlių diegimo programą) iškėlė tikslą maždaug iki 2015 metų visų Japonijos pradinių ir vidurinių mokyklų moksleiviams išdalinti elektroninius vadovėlius.

2010 metais buvo numatytas biudžetas šių tikslų įgyvendinimui. Liepos mėnesį paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas, kuriuose savo pasiūlymus gali teikti visi elektroninių knygų skaityklių gamintojai. Nuo rudens semestro (Japonijoje mokslo metai prasideda balandžio mėnesį) dešimtyje mokyklų bus pradėtas vykdyti elektroninių vadovėlių naudojimo mokymo procese eksperimentas.

Įdomu, kada Lietuvoje išgirsime apie panašius tikslus bei išvysime konkrečius veiksmus šioje srityje.

Bridgestone QR LPD elektroninis besilankstantis splavotas popierius

10 Komentarai »

  • Marius parašė:

    Tokius lanksčius ekranus bus galima reklamai panaudot įvairiose vietose:autobuse, traukinį, ant stulpų ir t.t. Įdomu kokia kaina tokio ir kada Lietuvą pasieks

  • gaijin (autorius) parašė:

    Dėl kainos nežinau, reikėtų paieškoti. Gali būti, jog jis dar nėra paleistas į plačiąją prekyba. O pastabos apie reklamos galimybes tiesiai į dešimtuką. Tokijo kai kuriuose traukinių linijose jau kokie 5 metai yra naudojami televizoriai kurie yra pakabinti virš durų ir kuriuose transliuojamos reklamos bei įvairios naujienos. Pastaruoju metu metro stotyse pradėti diegti gan nemaži ekranai, kuriuose taip pat transliuojama įvairi informacija.
    Apskritai visame pasaulyje šioje srityje yra nemažai judesių. Kaip antai kiekvienam žmogui asmeniškai personalizuota reklama, kuomet ekrane esanti kamera nuskaito ar tai vyras ar moteri, kokio maždaug amžiaus ir pateikia galimai aktualią informaciją.

  • Paulius parašė:

    Na va, “Bridgestone” ne tik moka padangas gaminti. ;)

    E-knygų privalumai akivaizdūs, tačiau apie panašius projektus Lietuvoje nė kalbėti neverta:

    1. E-knygų skaitymo įrenginių pasiūla Lietuvoje neegzistuojanti, o jei ir pavyktų rasti vieną kitą – kaina valstybę mikliai atbaidytų (ką jau kalbėti apie moksleivį);

    2. Taptų paklausi prekė tarp ilgapirščių. Būtų kaip su telefonais prieš kelis metus.

    Išvada: verčiau tokį daiktą įsigyti patiems ir naudotis jo privalumais tuojau pat, nei laukti vyriausybės veiksmų. ;)

    Paulius

  • Paulius parašė:

    “Kaip antai kiekvienam žmogui asmeniškai personalizuota reklama, kuomet ekrane esanti kamera nuskaito ar tai vyras ar moteri, kokio maždaug amžiaus ir pateikia galimai aktualią informaciją.”

    Va čia tai marketingas. :D Skamba kaip iš fantastikos srities. Tas taikoma tik Japonijoje ar ir kitose šalyse?

  • Marius parašė:

    TO PAULIUS:
    Na e knygu skaitytuvais “5 kontinentai” Lietuvoje prekiauja jau nuo 2009 metu pradzios. Ir kainuoja ne karve :) uz 800 lt galima padoru isigyti. O kokie gali buti vyriausybes veiksmai paskatinti privacias elektroniniu prietaisu kompanijas prekiauti e knygu skaitytuvais?

  • Paulius parašė:

    Mariau, būtų įdomu sužinoti koks padorus e-knygų skaitytuvas Lietuvoje už 800 Lt išeina? Už tiek Japonijoje galima nusipirkti naujausią “Sony” e-knygų skaitytuvą (Sony Reader Daily Edition). Ir 800 Lt eiliniam Lietuviui yra dideli pinigai. Retas kuris už šį įrenginį norėtų pusę algos atiduoti.

    O į rinką e-knygų skaitytuvus ne valstybė turi vežti, o IT kompanijos, kurių Lietuvoje netrūksta.

    Mano pagrindinė mintis buvo ta, kad pirma tegu žmonės Lietuvoje sužino, kad tokių daiktų čia galima nusipirkti. Tik tada bus galima tikėtis kažkokių projektų iš valstybės.

    P.S. Už 800 Lt Lietuvoje karvė išeitų. :D

  • gaijin (autorius) parašė:

    Pirma apie Bridgeston, beje šios kompanijos įkūrėjas buvo ponas 石橋 “akmeninis tiltas”, kurio pavardės dėmenis sukeitus atsirado Bridgeston pavadinimas.

    Grįžtant prie temos, iš tiesų kiek netikėta kodėl padangų gamintojai sugebėjo sukurti naujo pobūdžio skaitytuvą. Esmė ta, kad kuriant padangas, jie visuomet ieškodavo įvairių naujų medžiagų, kaip padaryti tas padangas patvaresnes, efektyvesnias, atsparesnias įvairiausiems pokyčiams ir pan. Taigi būtent per šią prizmę, tyrinėdami įvairias medžiagas atrado, kai ką naujo, kas pasirodo technologiškai galėjo būti pritaikyta naujos kartos skaitytuvams.

  • gaijin (autorius) parašė:

    “Va čia tai marketingas. :D Skamba kaip iš fantastikos srities. Tas taikoma tik Japonijoje ar ir kitose šalyse?”

    Esu girdėjęs, kad kažkas šioje srityje vyksta ir JAV. Manau, tikrai artimiausiu metu išgirsime plačiau apie naujo pobūdžio marketingo priemones kada tik bus pritaikyta platesnėms masėms.

  • gaijin (autorius) parašė:

    O kokie gali buti vyriausybes veiksmai paskatinti privacias elektroniniu prietaisu kompanijas prekiauti e knygu skaitytuvais?

    “P.S. Už 800 Lt Lietuvoje karvė išeitų. :D

    karvė yra gerai:)

    Aš tai į šį klausimą žiūrėčiau taip.
    Pirma, Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje ekonominė krizė. Pastaruosius metus ūkio ministerija viešojoje erdvėje nuolat kalbėjo apie ekonomikos gaivinimo planą, kuris primiausiai turėjo būti nutaikytas į senų daugiabučių renovavimą.
    Galbūt intencijos ir buvo geros, bet rezultatas lygus apskritam nuliui.

    Mano galva kaip tik tokie sukrėtimų laikotarpiai leidžia naujai pažvelgti į įvairias sritis, iškelti naujas inovatyvias idėjas. Reikėtų prisiminti, kad jau eilę metų valdžia trimituoja apie žinių ekonomikos ir visuomenės kūrimą, naujųjų technologijų vystymą.

    Tad kodėl tokio klausimo kaip elektroninės e-vadovėliai nepasvarčius ir Marijos žemėje. Žinoma reikalingi ekonominiai skaičiavimai. Ir ne privačių kompanijų reikalas imtis e-knygų diegimo mokyklose. Tai turėtų būti vyriausybės politiką. Ir jinai galėtų aprėpti ne tik švietimo, bet ir medicinos įstaigas. Manau būtų galima atrasti ir kitų sričių. Niekas nesako, kad toks projektas turėtų būti įgyvendintas nedelsiant, ar kad visi vadovėliai būtų perkelti į elektroninę erdvę. Pirma reikalinga diskusija, klausimo iškėlimas į viešumą.

    Kalbant apie laukiamą rezultatą, jis neturėtų būti matuojamas vien tik ekonominiais parametrais – vadovėlių kaina vs. e-vadovėlių diegimo kaštai. Įdomu kas galėtų paskyti kiek kainuoja tarkim trim mokslo metam skirti vadovėliai? pusė karvės;) o gal ir visa karvutė išeitų;) Naujųjų technologijų diegimas, taip pat yra tiesiogiai susijęs su žinių visuomenės kūrimu. Inovatyvūs švietimo metodai galėtų leisti tikėtis pakelti kompiuterinio raštingumo lygį. Svarbūs taip pat ir aplinkosauginiai aspektai. Be to, dažnai tenka girdėti, kad pradinukų kuprinės sveria tarsi sunkumų kilnotojų štangos. Įdomu ar tie svoriai atitinka higienines normas. Galima formuluoti ir taip klausimą – kiek kainuoja pradinių klasių moksleivių sveikata?

    Taigi klausimų tikrai daug…

Prašome palikite savo komentarą!

Palikite savo komentarą žemiau taip pat galima nuoroda savo svetainės. Galite prenumeruoti komentarus naudodamiesi RSS paslauga.

Rašydami komentarus išlikite kultūringi. Nenuklyskite toli nuo temos. Brukalai nepageidaujami.

Galite naudoti šiuos HTML kodus:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Šiame tinklaraštyje galima naudoti Gravatar simbolius. Galite užregistruoti savo Gravatar.

Japonija, kelionės, keliauti, bilietai, verslas, ekonomika